KITABANDYMAI

Pašarų analizė


Gyvūninės ar augalinės kilmės pašarai, kuriuose yra organinių ir neorganinių maistinių medžiagų, nepavojingų jų sveikatai ir kurie yra tinkami šerti gyvūnus, jei jų duodama pakankamai, vadinami pašarais.

Teoriškai jis skiriamas gyvybinei gyvybinei veiklai palaikyti, nekeliant abejonių dėl derliaus, taip pat norint padidinti laukiamą gyvulių derlių. Į šiuos du tikslus atsižvelgiama nustatant gyvūnų maistinių medžiagų poreikį.

Gyvūnų pašarai gali būti klasifikuojami įvairiais būdais. Komerciniais tikslais klasifikuojama taip:

Grūdiniai pašarai: kviečių ir ankštinių augalų bei aliejinių augalų sėklos
Pramonės liekanos: gamybos veiklos liekanos, tokios kaip malimas, cukrus, aliejus ir krakmolas
Gyvūnų pašarai: pienas ir pieno produktai, mėsos, kaulų, kraujo, žuvies ir vištienos miltai bei gyvuliniai riebalai

Pašarų priedai

Fiksuotas tam tikro pašarinės žaliavos kiekio svoris, išmatuotas džiovinant krosnyje 105, vadinamas sausosios medžiagos svoriu. Pašarai suprantami kaip žemo tankio, lengvai virškinamos ir sausos medžiagos, turinčios žalios celiuliozės ant 18. Arbatos arbatos šiaudeliai, liucerna ir žolelės. Koncentruoti pašarai yra didelio maistinių medžiagų tankio, sunkiai virškinami ir sausoje celiuliozėje, kurių sudėtyje yra mažiau nei 18. Kukurūzų ir sojų miltai turi šią savybę.

Pašaruose neturėtų būti pašalinių medžiagų, tokių kaip piktžolės, dulkės, dirvožemis, bakterijos ir grybeliai bei mikotoksinai, kurie galėtų lengvai daugintis. Be to, priedai, naudojami siekiant didesnio gyvūnų efektyvumo, turėtų būti neviršijantys teisinių normų ir standartų nustatytų ribų. Šiuo atžvilgiu pašarų analizė yra labai svarbi.